Autorius: Domante Tirylytė
Dvi šalys, du mokytojai ir 24 dalyviai susitelkė per vieną savaitę įgyvendinti vieną projektą „Pan Tadeusz and Metai in Improvisation Theatre“, Poronine. Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondas kartu su „Youth Act“ (PL) bei „We Go Projects“ (LT) susibūrė dėl vieno tikslo – skatinti toleranciją ir tarptautinį bendradarbiavimą per improvizacijos teatrą, remiantis nacionaliniais epais.
Dvylikos lietuvių komanda pariedėjo vidurnaktį ir pasiekė Poronino kaimelį, netoli Zakopanės miesto, per 12 valandų. Lietuvius iškart pasitiko guvūs lenkai, kurie patys buvo neperseniausiai atvykę, tačiau jų energija buvo pakyli, tad visus pakvietę pavalgyti, po pietų nuskubėjome į dirbtuves.
Dirbtuvėse susipažinome su mūsų dviejais mokytojais – Mateusz ir Filip, kurie turi patirties improvizacijos teatre ir pantomimoje. Jie visas šešias su puse dienų dirbo be perstojo su lietuvių-lenkų grupėmis ties kūno kalba, veido išraiškomis ir komunikacija.
Dvylika lenkų ir dvylika lietuvių iškart susipažino per improvizacinius žaidimus, taip sužinojome apie mūsų šalių ypatumus, skirtumus ir panašumus. Pavyzdžiui, žaidimas „Stop“ reikalavo impulsyvumo ir geros reakcijos, nes kiekvienas dalyvis turėjo pakeisti vieną žmogų iš dviejų ir iš naujo įsilieti į pokalbį. Tai buvo viena žmonių jungtis, kurioje kiekvienas dalyvis galėjo pasireikšti ir parodyti savo pokalbio eigą. Taip pat projekte dalyviai turėjo galimybę nuvažiuoti iki Zakopanės ir padaryti nuotraukų bei vaizdo prezentacijas, susijusias su tolerancija. Ko tik jaunimas neprisigalvojo: subūrė įvairių tautybių žmonių, surinko geltonos, žalios ir raudonos spalvos saldainių ir fotografavosi prie lenkiškų šaltibarščių. Jaunimas ieškojo, kas yra pakantumas kitam taip kaip suprato.
Įpusėjus savaitei, pradėjome gilintis į A. Mickevičiaus poemą „Ponas Tadas“ ir K. Donelaičio „Metai“. Dvi grupės turėjo sukurpti improvizacinį etiudą iš lenkiško epo, o kitos dvi – iš lietuviško. Visi dirbo išsijuosę ir norėjo suprasti, kas sieja šiuos du epus. Priėjome prie išvados, kad šie epai nors ir labai skirtingi, pasakoja apie gamtos puoselėjimą, pakantumą, pastangas siekti gero tikslo ir meilę kitam.
Galiausiai, šiuos visus pasirodymus sujungėme į vieną didelį performansą Zakopanėje, kurioje žiūrovai galėjo matyti visus dalyvius vaidinančius ir pakeitusius savo amplua. Šiame projekte visi suprato, kad lenkai ir lietuviai turi ilgą ir tolimą istoriją, kurioje dvi šalys su skirtingomis kultūromis nėra labai skirtingos. Nors ir skiria mus šalių sienos, visi esame žmonės, kuriems reikia meilės ir šilumos. Nuotraukos ekspozicijas galite pamatyti....
Dvi šalys, du mokytojai ir 24 dalyviai susitelkė per vieną savaitę įgyvendinti vieną projektą „Pan Tadeusz and Metai in Improvisation Theatre“, Poronine. Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondas kartu su „Youth Act“ (PL) bei „We Go Projects“ (LT) susibūrė dėl vieno tikslo – skatinti toleranciją ir tarptautinį bendradarbiavimą per improvizacijos teatrą, remiantis nacionaliniais epais.
Dvylikos lietuvių komanda pariedėjo vidurnaktį ir pasiekė Poronino kaimelį, netoli Zakopanės miesto, per 12 valandų. Lietuvius iškart pasitiko guvūs lenkai, kurie patys buvo neperseniausiai atvykę, tačiau jų energija buvo pakyli, tad visus pakvietę pavalgyti, po pietų nuskubėjome į dirbtuves.
Dirbtuvėse susipažinome su mūsų dviejais mokytojais – Mateusz ir Filip, kurie turi patirties improvizacijos teatre ir pantomimoje. Jie visas šešias su puse dienų dirbo be perstojo su lietuvių-lenkų grupėmis ties kūno kalba, veido išraiškomis ir komunikacija.
Dvylika lenkų ir dvylika lietuvių iškart susipažino per improvizacinius žaidimus, taip sužinojome apie mūsų šalių ypatumus, skirtumus ir panašumus. Pavyzdžiui, žaidimas „Stop“ reikalavo impulsyvumo ir geros reakcijos, nes kiekvienas dalyvis turėjo pakeisti vieną žmogų iš dviejų ir iš naujo įsilieti į pokalbį. Tai buvo viena žmonių jungtis, kurioje kiekvienas dalyvis galėjo pasireikšti ir parodyti savo pokalbio eigą. Taip pat projekte dalyviai turėjo galimybę nuvažiuoti iki Zakopanės ir padaryti nuotraukų bei vaizdo prezentacijas, susijusias su tolerancija. Ko tik jaunimas neprisigalvojo: subūrė įvairių tautybių žmonių, surinko geltonos, žalios ir raudonos spalvos saldainių ir fotografavosi prie lenkiškų šaltibarščių. Jaunimas ieškojo, kas yra pakantumas kitam taip kaip suprato.
Įpusėjus savaitei, pradėjome gilintis į A. Mickevičiaus poemą „Ponas Tadas“ ir K. Donelaičio „Metai“. Dvi grupės turėjo sukurpti improvizacinį etiudą iš lenkiško epo, o kitos dvi – iš lietuviško. Visi dirbo išsijuosę ir norėjo suprasti, kas sieja šiuos du epus. Priėjome prie išvados, kad šie epai nors ir labai skirtingi, pasakoja apie gamtos puoselėjimą, pakantumą, pastangas siekti gero tikslo ir meilę kitam.
Galiausiai, šiuos visus pasirodymus sujungėme į vieną didelį performansą Zakopanėje, kurioje žiūrovai galėjo matyti visus dalyvius vaidinančius ir pakeitusius savo amplua. Šiame projekte visi suprato, kad lenkai ir lietuviai turi ilgą ir tolimą istoriją, kurioje dvi šalys su skirtingomis kultūromis nėra labai skirtingos. Nors ir skiria mus šalių sienos, visi esame žmonės, kuriems reikia meilės ir šilumos. Nuotraukos ekspozicijas galite pamatyti....