Aleksoto panorama - funikulierius
|
Aleksotas – ypatingas Kauno rajonas, kadaise priklausęs Prūsijai ir Varšuvos kunigaikštystei. Jo pavadinimas kildinamas iš pagonių meilės deivės Aleksotos (dar vadinamos Milda), taip pat iš šiame Nemuno krante buvusių laivų statyklų. Nepriklausomoje Lietuvoje Aleksote įsikūrė Kauno oro uostas ir Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos instituto rūmai, todėl pastatytas į kalną keliantis funikulierius. Šis funikulierius yra vienas iš seniausių veikiančių keltuvų Europoje – veikia jau nuo 1935 m. Kaunas – vienintelis miestas Baltijos šalyse, kur galima naudotis šia transporto priemone. Jo kelio ilgis beveik 133 metrai, pasvirimo kampas 18 laipsnių. Funikulierių suprojektavo Romoje studijavęs garsus Kauno architektas daktaras Stasys Kudokas. Viena kelionė, kaip ir dabar, trukdavo ilgiau nei 1 minutę.
|
Funikulieriaus kelias liko nepakitęs iki šių dienų – vienbėgis su išsišakojimu trasos viduryje vagonams prasilenkti.
Tarpukariu keltuvas per dieną atlikdavo 226 reisus. Išsaugota pirmykštė funikulieriaus išvaizda ir įranga, kuri nepriekaištingai veikia iki šiol.
Šiuo funikulieriumi galima pakilti į apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria graži Kauno miesto panorama.
Nuo Aleksoto apžvalgos aikštelės matomas Kauno centrinės dalies ir senamiesčio vaizdas. Ši aikštelė dažnai įvardijama kaip Kauno vizitinė kortelė.
Legenda byloja, kad anksčiau į didelį Aleksoto kalną pas deivę Aleksotą (Mildą) kopdavo meilės ieškotojai. Jeigu keliaudami žmonės tik žvilgtelėdavo žemyn – iškart pavirsdavo akmenimis. Dabar tai tik graži legenda, tačiau viena aišku – įsimylėjėlių čia tikrai netrūksta.
Tarpukariu keltuvas per dieną atlikdavo 226 reisus. Išsaugota pirmykštė funikulieriaus išvaizda ir įranga, kuri nepriekaištingai veikia iki šiol.
Šiuo funikulieriumi galima pakilti į apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria graži Kauno miesto panorama.
Nuo Aleksoto apžvalgos aikštelės matomas Kauno centrinės dalies ir senamiesčio vaizdas. Ši aikštelė dažnai įvardijama kaip Kauno vizitinė kortelė.
Legenda byloja, kad anksčiau į didelį Aleksoto kalną pas deivę Aleksotą (Mildą) kopdavo meilės ieškotojai. Jeigu keliaudami žmonės tik žvilgtelėdavo žemyn – iškart pavirsdavo akmenimis. Dabar tai tik graži legenda, tačiau viena aišku – įsimylėjėlių čia tikrai netrūksta.